Griuvimo prevencija Kupiškio socialinės globos namuose

Jei jūs arba jūsų pažįstamas vyresnio amžiaus žmogus nukrito - esate ne vieni. Kasmet griūna daugiau nei vienas iš trijų 65 metų ir vyresnių žmonių. Rizika griūti ir su griuvimu susijusių problemų rizika didėja su amžiumi. Toks paprastas dalykas kaip suklupus ant kilimo arba paslydus ant šlapių grindų gali visiškai pakeisti vyresnio žmogaus tolimesnį gyvenimą. Tūkstančiams vyrų bei moterų nukritus lūžta kaulai, patiriamos kitos traumos, dažnai patenkama į ligonines, tampama neįgaliais ar net mirštama.

Tyrinėjantys vyresnio amžiaus žmonių griuvimus mano, kad socialinės globos namuose gyvenantys žmonės griūna dažniau negu tie, kurie gyvena bendruomenėje.

Kadangi mūsų įstaigoje gyvena daug vyresnio amžiaus žmonių, jau keli metai iš eilės vis daugiau diskutuojame specialistų rate kaip sumažinti globos namų paslaugų gavėjų rizikas griūti. Mūsų paslaugų gavėjai bėgant metams vis dažniau nurodo bijantys griūti. Tokius nuogąstavimus išsako net tie asmenys, kurie nėra griuvę. Dėl šios priežasties vyresnio amžiaus žmones sunkiau prikalbinti išeiti iš savo kambarių, dalyvauti užimtumo veiklose, vietos arba bendruomenių renginiuose bei važiuoti į miestą apsipirkti parduotuvėje.

Šiais metais diegdami Europos socialinių paslaugų kokybės standartą įstaigoje pradėjome daugiau dėmesio skirti veiklos rezultatų analizei. Naują patirtį nutarėme pritaikyti organizuojant paslaugų gavėjų griuvimo prevenciją mūsų įstaigoje. Nuo pavienių rizikos veiksnių vertinimų ir sprendimų perėjome prie specialios programos sukūrimo ir įgyvendinimo idėjos visos įstaigos lygmenyje. Stebint kitų šalių patirtį subūrėme specialistų grupę į kurią įsitraukė socialiniai darbuotojai, slaugytojai, kineziterapeutai, socialinių ir slaugytojų padėjėjai, aptarnavimo ir ūkio dalies darbuotojai. Tiek daug skirtingų profesijų specialistų mums prireikė todėl, kad kiekvienos profesijos specialisto nuomonė yra svarbi norint aiškiai suprasti griuvimo rizikos veiksnius ir juos sumažinti.

Norėdami vykdyti griuvimo stebėjimą, duomenų rinkimą ir analizavimą, sukūrėme elektroninę griuvimo atvejų, veiksnių ir pasekmių registracijos formą. Siekdami išsiaiškinti apie paslaugų gavėjams atsirandantį pavojų griūti įstaigoje arba lankantis pas artimuosius, paslaugų gavėjams, jų artimiesiems bei darbuotojams sukūrėme apklausos anketas, naudojame ir standartizuotus klausimynus. Suprantama, kad besikeičiant metų laikams keičiasi ir aplinkos sąlygos, todėl kas ketvirtį specialistų grupė stengiasi įvertinti galimus pavojus.

Programos vykdymo metu įstaigoje buvo atsisakyta naudoti kilimus ir kilimėlius, įrengtos rankenos dušuose, tualetuose ir kineziterapijos kabinete, sumontuotas papildomas ir atnaujintas galingesnis takų, aikštelių ir lauko bei vidaus laiptų apšvietimas. Kineziterapijos užsiėmimų metu dėmesys skiriamas lavinti pusiausvyrą ir koordinaciją bei stiprinti raumenis. Įvertinus paslaugų gavėjų ir darbuotojų pastebėjimus, kai kurių gyventojų kambariuose pakeistas baldų išdėstymas, įrengtas automatinis naktinis apšvietimas. Parengta ir pristatyta informacija darbuotojams, paslaugų gavėjams ir jų artimiesiems apie griuvimą ir jo rizikos mažinimą.  

Dedame dideles viltis, kad šios programos vykdymas sumažins paslaugų gavėjų griuvimo riziką ir baimes griūti, dėl kurių jie atsisako aktyvios veiklos, susitikimų su draugais, sodininkystės, pasivaikščiojimų ir kitų veiklų bendruomenėje. Manoma, kad žmogus griūna dėl to, kad bėgant metams regėjimas, klausa ir refleksai tampa ne tokie jautrūs kaip jaunystėje.

Globos namuose senstant žmonėms, daug dėmesio skiriama paslaugų gavėjų pusiausvyrai, koordinacijai lavinti, kojų bei liemens raumenims stiprinti. Ankstyvą pavasarį, vėlyvą rudenį ir žiemą globos namų gyventojai skatinami naudotis lazdomis, siekiant padidinti stabilumą einat slidžiu, nelygiu paviršiumi. Pastebėję, kad paslaugų gavėjo avalynė susinešiojo arba atsirado batų deformacijos, nedelsiant informuojami socialiniai darbuotojai apie poreikį keisti avalynę į stabilesnę ir saugesnę. Nagrinėdami griuvimo atvejus specialistų komandoje, geriau suprantame dėl ko griūna asmuo.

Greta kasmetinės profilaktinės sveikatos patikros, turintiems riziką griūti asmenims atliekama papildoma regėjimo patikra. Apie tai informuojamas paslaugų gavėjo gydytojas, įstaigos specialistai bei darbuotojai. Esant įtarimams, kad asmuo griuvo dėl sveikatos būklės pokyčių, skubama suteikti ne tik sveikatos priežiūros paslaugas, bet kartu vertinama paslaugų gavėjo aplinka, kurioje jis gyvena, įrengiamas papildomas apšvietimas. Socialiniai darbuotojai nuolat kalba su paslaugų gavėjais apie poreikį keisti nesaugias aplinkos sąlygas.

Socialinė darbuotoja Vilija Sabalienė